Mokslo tyrimų duomenys rodo, jog lyties atžvilgiu neutralūs žaislai suteikia daugiau teisių ir galimybių vaikams, o gal ir visai visuomenei.
Rožinių ir mėlynų žaislų lentynos parduotuvėse netrukus gali tapti praeities dalyku, kadangi žaislų gamintojai ir stambūs didmeniniai prekiautojai pradeda kratytis rinkodaros, nukreiptos į tam tikrai lyčiai skirtus žaislus.
Štai ką Quartz paaiškino Dr. Elizabeth Sweet, Kalifornijos universiteto Deivise dėstytoja ir sociologė, kurios tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama (socialiniai) lyčiai ir žaislams: „Tyrimai parodė, kad konkrečiai lyčiai skirti žaislai iš tiesų formuoja vaikų žaidimo stilių ir pageidavimus. Kadangi šie žaislai riboja įgūdžių ir savybių diapazoną, kurį tiek berniukai, tiek mergaitės gali tirti žaisdami, jie gali neleisti vaikui vystyti visų savo interesų, prioritetų ir sugebėjimų.”
Šio poveikio nederėtų nuvertinti. Pasak „Let Toys Be Toys”, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios kampanijos, skirtos panaikinti žaislų ženklinimą ir rinkodarą, nukreiptus į atskiras lytis, „stereotipai, kuriuos galime pamatyti žaislų rinkodaros srityje, yra susiję su nelygybe, kurią matome suaugusiųjų gyvenime. Tyrimai rodo, kad iki vėlyvųjų pradinės mokyklos klasių vaikai jau susiformuoja labai aiškią nuovoką apie darbą, kuris tinka berniukui arba mergaitei – nuovoką, kurios vėliau labai sunku atsikratyti.”
Kitaip tariant, pasivaikščiojimas pro žaislų lentynas gali įtikinti mažą mergaitę, kad jos galutinis gyvenimo tikslas yra žavesys ir grožis, maisto gaminimas ir kūdikių priežiūra, o berniukas gali palikti žaislų parduotuvę tikėdamas, kad turėtų būti šiurkštus, triukšmingas ir domėtis vien tik veikla, susijusia su įvairiais nuotykiais. Koks gi galutinis rezultatas? Sustiprinami lyčių stereotipai, kuriais remiasi pasenusios vyriškumo ir moteriškumo sampratos, o tai gali turėti žalingų pasekmių daugumai iš minios išsiskiriančių asmenų.
Kita vertus, panaikinus sąsają tarp žaislų ir lyties, vaikai ir, be abejo, platesnė visuomenė, galės gauti ilgalaikę naudą: jei nuo ankstyvo amžiaus siūlome vaikams vienodą pasirinkimą, iš to logiškai seka, jog jie ir toliau tikėsis bei reikalaus lygybės savo asmeniniame, socialiniame ir profesiniame gyvenime.
Būtent todėl aš ir mano vyras stengiamės siūlyti mūsų trejų metų dukrai kuo įvairesnius žaislus. Tai nereiškia, kad neleidžiame jai žaisti su tradiciniais „mergaičių” žaislais, tačiau norime, kad ji patyrinėtų visus įmanomus pomėgius. Jei užeisite pas mus bet kuriuo metu, visų tikriausiai rasite ją žaidžiančią su sunkvežimių modeliais ir apsirengusią kaip karalienė Elza. Galų gale, žaidimai turėtų skatinti vaiko raidą, o ne jai trukdyti. Jie taip pat neturėtų būti naudojami vaikui sugėdinti, jei jis arba ji nori siekti interesų, neatitinkančių tradicinės lyčių perskyros. Panaikinę sąsają tarp žaislų ir lyties, tiesiog leidžiame vaikams „laisvai tirti savo įvairialypius pomėgius, netelpančius į siauras lyčių stereotipų ribas”.
Būdama mama turiu daug vilčių. Niekuomet nenorėčiau, kad mano vaikai jaustų spaudimą, nesvarbu, ar šis būtų pasąmoningas ar akivaizdus, ir siektų vien tų interesų, kurie yra pagrįsti jų lytine tapatybe, kaip jie ją suvokia. Žinau, kad esu ne viena.
